Post by Stereo Love;* on May 31, 2009 12:02:08 GMT -5
Vaikino protu nesuvokiama. Kelė.
Truputį apie kūrinį: dabar šiek tiek kursiu apie kvailus vaikinus ir jų užgaidas. Apie tai kaip jie nesupranta merginų, nors apsimeta, kad supranta. Ką gi pradedu ;p ..
Aš Kelė. Man septyniolika. Aš negeriu ir nerūkau. Turiu vaikiną Džo. Jis manęs nesupranta, nors apsimeta, kad viską supranta. Štai vienas įvykis po kurio supratau, kad vaikinai nesupranta paprasčiausių dalykų ir jie prieš visus kitus dedasi angeliukais, nors žino kvailą tiesą.
Tai va. Man dar dabar yra sunku dėl kvailos klaidos. Mano tėvai yra griežti ir draudė man draugauti su Džo, bet ką gi aš? Aš buvau kvaila ir naivi. Jo padovanotas žiedas su tikru deimančiuku arba grandinėlė su širdele apsuko man galvą ir jo kvaili bučiniai. Esu kalė. Prisipažįstu. Juk taip lengvai galėjo apsukti galvą.. Ex... Sunku pasakoti, bet...
Jau metai kaip draugavau su Džo. Aišku tarp mūsų buvo ne vien tik aistringi bučiniai ir glamonės, bet buvo ir kaip kas daugiau.. Po vienos tokios nakties aš pastojau... Pati negalėjau tuo patikėti. Aš buvau išsigandusi. Kaip tai pranešti tėvams? Neįsivaizduoju. Reikėjo išsipasakoti. Maniau, kad Džo man tikrai padės. Juk jis mano mylimas vaikinas, o aš jo mylima mergina. Pasiėmiau telefoną ir paskambinau jam. Pasakiau, kad reikia susitikti kur nors nuošaliau, kad niekas neišgirstų. Jis sutiko. Buvo kiek išsigandęs, nes galvojo, kad kažkas ne taip. Taip ir buvo, kažkas ne taip. Susitikome parke, netoli miesto pabaigos. Jame niekada nieko nebūna. Mes susitikome apsikabinom ir pasibučiavom..
- Džo... - tyliai tariau aš.
- Kas mažyt? - paklausė jis.
- Aš... Po praeitos nakties aš laukiuosi... Nenorėjau, kad taip būtų bet.. - vos paaiškindama tai tariau aš.
- Kąąą
- pakelęs balsą tarė Džo.|| Tęsinys ||
Džo nesuvokė kas vyksta todėl nuėjo nuo manęs pasakydamas, kad aš kalė kuri su visais duodasi.. Taip nebuvo.. Nieko daugiau man nebeliko, kaip tik darytis abortą. Tėvai sužinoją, kad laukiuosi užmuštų. Aš nuėjau pas daktarą ir pasidariau valymą. Buvo sunku. Pirmas vaikas, o taip padaryti.. Ex.. Bet kas man beliko? Na, o dabar apie Džo. Jis tai sužinojęs spruko. Spruko kaip kiškis pamatęs vilką.. Jo visi draugai žinojo kitokią versiją, negu buvo iš tikrųjų. Jis prikliedė savo draugams, kad aš jam pasakiau jog laukiuosi nuo jo vaiko, nors ištikrųjų nesilaukiu. O buvo kitaip.. Vaikinai nesuvokia nieko. Jie tuščiapročiai invalidai... Tokia mano istorija, kad vaikinai nieko nesupranta, jiems tik naudos... Jie nesupranta kaip sunku netekti ko nors... Pasirašo Kelė.
Pabaiga ;}
Vertinkite ir kritikuokite.
