Post by Stereo Love;* on Jun 24, 2009 14:52:14 GMT -5
Šį kartą ne mergina kentės, o vaikinas. Jau atsibodo merginos skausmai. Reikia, kad ir bent kiek vaikinai kentėtų dėl MŪSŲ MERGINŲ. Šiuo kūriniu stengsiuosi nustebinti tas kurios mėgsta paskaityti mano kūrinukus.
Atsikėlęs ryte iš po pagalvės išsitraukiu laišką. Ašarą braukiu žiūrėdamas į laišką. Negaliu jo atversti.. Per daug skaudu.. Bet mintyse jį skaitau ir vis kartoju pats sau garsiai: kam mažyte taip padarei? Kodėl? Aš turėjau dabar gulėti po žeme tavo vietoje.. Aš turėjau kentėti.. O tu turėjai mane skaudinti ir dūrinti.. Mažyte prašau sugrįžk.. Myliu tave kaip begalinį troškimą gyventi..
Tu tą vakarą per ašaras ištarei ATĘ.. Pro ašaras.. Nepamiršiu tos akimirkos.. Aš netikėjau, kad tu taip myli mane.. Galų gale prisiverčiau save atversti laišką.. Ir pradėjau skaityti..
Labas zuikuti.. Jai skaitai šį laišką, reiškia, kad manęs pasaulyje nebėra.. Aš anapus.. Nemanau, kad tau skaudu.. Bet man buvo skaudu.. Aš Kirlė Hameston išbėgsiu į gatvę per lietų pasakiusi paskutinius žodžius ir mirsiu.. Po mašinos ratais.. Išgirsi tik šaižų mašinos padangų cypimą.. Daugiau nieko.. Viskas aš morge.. Žinau esu kvaila, kad taip kalbu, bet aš taip ir padarysiu.. Nebepamatysi manęs. Myliu ir mylėsiu visą gyvenimą, kad ir kur bebūčiau, kad ir su kuo bebūčiau, kad ir ką be daryčiau.. Tu buvai mano gyvenimas.. Aš tavo užmarštis.. Iki.. Nebepasimatysim..
Ir vėl perskaitęs pradėjau verkti.. Kaip mažas vaikas. Bet juk aš ją mylėjau. BE PROTO MYLĖJAU.. Greitai apsirengiu užsivelku striukę išbėgu iš namų.. Nespėjau net mamai pasakyti labas rytas. Išėjąs iš namų išsitraukiu cigaretę. Pradedu rūkyti. Nuėjau į parką. Surūkęs vieną išsitraukiau kitą. Pradėjo lyti. O man visvien.. Aš nieko nebegirdžiu tik savo mažytės balsą.
-AŠ ATEINU PAS TAVE! sušaukiau.. Padariau kaip ir ji.. Palindau po mašinos ratais.. Viskas baigta..
Mes kartu visada mažyte būsim.
Atsikėlęs ryte iš po pagalvės išsitraukiu laišką. Ašarą braukiu žiūrėdamas į laišką. Negaliu jo atversti.. Per daug skaudu.. Bet mintyse jį skaitau ir vis kartoju pats sau garsiai: kam mažyte taip padarei? Kodėl? Aš turėjau dabar gulėti po žeme tavo vietoje.. Aš turėjau kentėti.. O tu turėjai mane skaudinti ir dūrinti.. Mažyte prašau sugrįžk.. Myliu tave kaip begalinį troškimą gyventi..
Tu tą vakarą per ašaras ištarei ATĘ.. Pro ašaras.. Nepamiršiu tos akimirkos.. Aš netikėjau, kad tu taip myli mane.. Galų gale prisiverčiau save atversti laišką.. Ir pradėjau skaityti..
Labas zuikuti.. Jai skaitai šį laišką, reiškia, kad manęs pasaulyje nebėra.. Aš anapus.. Nemanau, kad tau skaudu.. Bet man buvo skaudu.. Aš Kirlė Hameston išbėgsiu į gatvę per lietų pasakiusi paskutinius žodžius ir mirsiu.. Po mašinos ratais.. Išgirsi tik šaižų mašinos padangų cypimą.. Daugiau nieko.. Viskas aš morge.. Žinau esu kvaila, kad taip kalbu, bet aš taip ir padarysiu.. Nebepamatysi manęs. Myliu ir mylėsiu visą gyvenimą, kad ir kur bebūčiau, kad ir su kuo bebūčiau, kad ir ką be daryčiau.. Tu buvai mano gyvenimas.. Aš tavo užmarštis.. Iki.. Nebepasimatysim..
Ir vėl perskaitęs pradėjau verkti.. Kaip mažas vaikas. Bet juk aš ją mylėjau. BE PROTO MYLĖJAU.. Greitai apsirengiu užsivelku striukę išbėgu iš namų.. Nespėjau net mamai pasakyti labas rytas. Išėjąs iš namų išsitraukiu cigaretę. Pradedu rūkyti. Nuėjau į parką. Surūkęs vieną išsitraukiau kitą. Pradėjo lyti. O man visvien.. Aš nieko nebegirdžiu tik savo mažytės balsą.
-AŠ ATEINU PAS TAVE! sušaukiau.. Padariau kaip ir ji.. Palindau po mašinos ratais.. Viskas baigta..
Mes kartu visada mažyte būsim.
